Kai pamačiau bloge "Жажда творчества" šį fotokonkursą, iškart žinojau, su kokia nuotrauka norėčiau sudalyvauti :). Man ji patinka. Nors momentas, kai fotografavau dukrytę linksmas nebuvo, tačiau tai, ką pavyko įamžinti, mano nuomone visai neblogai žiūrisi.
Sofijai čia pusantrų metų. Ji ir dabar yra mergina su charakteriu, bet kai buvo maža, tos jos neigiamos emocijos buvo sunkiai valdomos ir glumindavo tiek mane, tiek ir likusius namiškius. Šitoj nuotraukoj ji iškėlė sceną dėl to, kad ankstyvą pavasarį, kovo pabaigoj, neleidom jai lįsti turkštis į upelį. O kadangi vanduo - tai bėgstamiausia jos stichija, tai vaiko sielvartui nebuvo ribų. Pašalinių žmonių tą momentą arti nebuvo, tad nusprendžiau įamžinti šį proveržį.
На этой фото моей младшенькой было полтора года. Она и сейчас девчонка с характером, но когда была совсем маленькой, её эмоции били ключом. Тут я её запечатлела при истерике, которая началась в следствии нашего отказа отпустить её к ручью.
Когда увидела в блоге "Жажда творчества" вот этот фотоконкурс, сразу захотелось поучаствовать и именно с этой фотографией.
O čia palyginimui, kaip atrodė to paties amžiaus dukrytė, kai dangaus netemdė nepasitenkinimo ir protesto debesys :)
Для сравнения - то же личико, только ангельски умиротворённое и задумчивое :)
7 komentarai:
tiek klaidu privariau kad pirma istryniau ;)
Tik va bėda, kad su mano turimu muilinuku labai jau meniško nelabai ką ir išpeši. O kai pagalvoju, kiek reikia rimtai technikai pinigų, tai vis nusprendžiu dar palaukti...
Kazkada skaiciau vieno zymaus fotografo zodzius kurie man mintyse tebeliko: "Geriausias fotoaparatas yras tas kuris esa su tavimi", ir...."fotografas fotografuoja o ne aparatas" ;)
As vadovaujuosi siais zodziais, ir nors turiu 'rimta foto technika', sakyciau kad pastaraisiais 1-2 metais 80% mano visu nuotrauku yra darytu su muiliniu, arba neseniai isigytu mobiliu iPhone5. Sugebu uzfiksuoti tokias nepakartojamas, nepozuotas akimirkas vien del to kad mazesnis aparatas esa visada su manimi. 'Rimta technika' kuprinej tai juk nepatogi ir sunki visur temptis.
Uzfiksuota emocija nuotraukoj tokia kuri mum mamom esa pazystama ;)
Is technines puses tik viena pastaba,... eksponavai antra plana/fona, todel veidukas gavosi toks tamsus.
Pritariu Irmai, kad neriekia nuvertinti su kuo fotografuoji, nes as pastaruoju metu irgi daug foto padarau su telefonu :) nes jis visad salia, nes net ir muilinuka pamirsti isimesti i rankine, o ka bekalbeti apie didziuosius fotikus :)
O momentas ir emocija, man taip pat labai labai pazystama :)) nes pas mus dabar etapas noriu ir turit doti :) neduodat tai pyksiu :DD
O tel tamsumos(kaip tavo atveju veidukas tamsus) tai as gelbejuosi tokiu metodu, kai su picasa progaramele apsvietima pakoreguoju ir iskart pasvieseja ir viskas aiskiai matosi :)
As irgi busiu is tu, kurios yra uz muilinuku/telefonu darytas nuotraukas - turint toki salia, didesnis sansas pagauti pacias geriausias akimirkas :) Gaila tik, kad dukriuko veidas tamsus gavosi, bet turbut imanoma paredaguoti.
P.s. mano maze dar kaprizu nerodo (na, jai tik 5 menesiai), bet net neisivaizduoju, kaip reikes gelbetis is panasiu situaciju :)
Kadangi visų nuomone veidelis per tamsus buvo, tai pabandžiau pašviesinti ir atrodo pavyko :) Nors man pirmasis variantas toks įdomus buvo, tarsi neigiamos emocijos su tamsa ir šešėliu susijusios. Bet iš šalies manau tikrai geriau matyti ;) Ačiū už komentarus ir pastebėjimus, man jie labai svarbūs.
o, dabar geriau mano akimis ziurint, net suslapusios nuo asaru blakstienos matosi :)
Милая! Эмоции красивые! Спасибо от блога Жажда Творчества!
Rašyti komentarą