Grožis reikalauja aukų

Prisižiūrėjusi Irmos grožių pristatau ir aš savo skrebuką darytą kaip tik jos paskelbtam konkursui. Tai fotoreportažas apie tai, kaip mama sumastė leisti skriausti savo dukrytę vardan grožio. Kad mano mergytė pasipuoštų auskariukais, tokia mintis kirbėjo jau senokai, tik galvojau tą procedūrą atlikti maždaug trimetei. Apsisprendimą lėmė draugė, kuri pasakė, kad arba dabar pradursiu, arba jau tik paauglystėj, nes nuo maždaug 2,5 vaikai nesiduoda taip lengvai visokiom intervencijom. Taigi birželio 1 dieną (beje, vaikų gynimo diena) mūsų trijulė nužingsniavo pas kosmetologę. Ašarėlių, žinoma buvo, bet skiepijama mažoji verkė kur kas labiau. Taip kad, galima sakyti, visi atsipirkom "lengvu išgąsčiu".
LO darytas pagal šią The color room spalvinę paletę http://thecolorroom.ning.com/forum/topics/palette-release-22-his-room
Iš skrepui skirtų priemonių naudojau raštuotą popierių (gamintojo nežinau) ir Coredinations asfalto spalvos popierių. Raidės Basic gray ir mano rankelėm rašytos :) "Film" krašteliai kirsti skylamušiu. Visa kita - tai, ką prikaupiau savo "atliekų" dėžutėje: Tiimari pirktos gėlytės, didžioji gėlė vaikiškas lipdukas nuo ūgio matuoklės, kampumai didžiajai nuotraukai senoviniai, iš mamos albumo "pasiskolinti". Už nuotraukos paslėptas tagiukas su aprašymu, o ta negražia virvute, užrišta ant jo pabandžiau perteikti, kaip skyrėsi ausų pradūrimas mamai, kai į ausis dviems savaitėms buvo įveriamos nieko bendro su estetika neturinčios virvutės, nuo mielų auskariukų, kurie buvo įverti dukrytei.

Gintarinio saulėlydžio pakerėta

Apie visus mūsų šeimos narius skrebukus jau esu padariusi, tik štai apsižiūrėjau, kad "sebia liubimuju" tai ir nuskriaudžiau :)) Taigi suskubau šią klaidą ištaisyti.

Dievinu saulėlydžius prie Baltijos jūros. Kai saulė tykiai tykiai paskęsta beribiuose vandens pataluose. Tokiais momentais pasijuntu tokia maža palyginus su jūros didybe. Tai primena vaikystę, kai maža eidavau su tėveliais ir seserimi saulės palydėti, kai rytais anksti eidavom į paplūdimį (tada visai nebuvome patenkintos anksti prikeltos ir vedamos prie jūros) užsiimti šiltesnės vietelės kopose, kaip bėgiodavom pakrante ir rinkdavom jūros nugludintus akmenėlius ir gintarus.

Daina panaudota mano skrebuke taip ir vadinasi - "Gintarai". Nesu Žilvino Žvagulio gerbėja, bet šita daina man be galo patinka, man ji visada panėšėjo į lopšinę. Lopšinę saulei, glaudžiančiai savo pavargusią galvą į Baltijos bangas. LO skirtas konkursui, kuriame reikėjo panaudoti dainą. Nebuvo labai lengva pastaroji tema, bet atrodo susitvarkiau :) O dabar kviečiu pasiklausyti šios nuostabios dainos (gal dar yra negirdėjusių jos ;))

http://www.youtube.com/watch?v=l4bpGRURBpw

Mano mylimos mėlynos akytės

Dukrytės akių spalva, skirtingai nuo kitų trijų šeimos narių, mėlyna. Man labai gražu mėlynos akys - tokia klasikinė akių grožio samprata. Bet labiausiai ta spalva džiaugiasi mūsų močiutė, nuo pat pradžių džiūgauja, kad anūkėlė panaši į ją :) Ir žvilgsnis mažosios kartais atrodo toks nevaikiškas - skvarbus ir protingas - ši nuotrauka viena iš tų, kuriose jis būtent toks ir įamžintas. Neveltui dukružėlės vardas reiškia išmintį :)

LO sukurtas specialiai Irmos Peredne paskelbtam konkursui "Random Inspiration Challenge #9: Monochromatic". Kad darbelis nebūtų labai nuobodus savo žaluma, naudojau kaip akcentą ir šiek tiek mėlynos (netgi labiau tamsaus turkio), kad pabrėžčiau akių, auskariukų ir suknelės mėlynumą ir kartu bandžiau sudaryti tokį intriguojantį spalvos ir žodžių žaismą - matote žalią, o skaitote mėlyną. Skrebukas, kaip pasakytų ader: "šiek tiek šebiškas". Kažkaip man labai patinka shabby shic ir vintage stiliai, tai bandau juos įgyvendinti savo skrebukuose, tuose kur nuotraukos charakteris "prisileidžia" jį. Šio darbelio kairė pusė mano rankų neliesta, ji tokia graži jau buvo, tuo tarpu centrinė dalis ir dešinė pusė - tai jau mano kūrinys :))

Atvėręs knygų pasaulį

Superinio savaitgalio rezultatas. Šį savaitgalį apturėjau be galo smagų ir turiningą. Su didele ir draugiška bendrahobių (:)) naujadaras) skrebukių komandą prikūrėm tieeeeeeeek darbelių... O jau grožis visų - neišpasakytas. Į kai kuriuos pažiūrėjus atrodė, kad darytos patyrusių skrebintojų, o tik paskui sužinodavau, kad tai merginų pirmas skrebukas gyvenime :O Matyt atmosfera, kuri ten tvyravo, ir įkvėpė kurti tokius grožius.

Kaip pavyko man įgyvendinti kasdieninių akimirkų skrebinimo “journalling” stiliumi užduotį, spręsti jums. Šiek tiek apie darbelį. Mano pirmokėlis, kuris tik neseniai išmoko skaityti dabar "virškina" tooookias knygas ir tooookiais tempais, kad net mano motiniška širdis džiaugiasi ir sąla iš laimės. Tiesa, pirmieji žingsniai į knygų pasaulį jam buvo bauginantys, knygų storis (300-500 psl.) ir rašto smulkumas iš pradžių pasirodė neįkandami, bet... apetitas ateina bevalgant :) Atrodo, kad jam patinka tas naujai atrastasis malonumas - skaityti. Nikita, sveikas atvykęs į smagių istorijų karalystę ;)

Kūdikių meetas

Nu dar tokio saldaus darbo neteko daryti, šis pirmas ir, tikriausiai paskutinis. Man kažkaip per saldžiai gavosi. Ir ta riužava irgi ne mano spalva. Na bet įvairovės dėlei manau, kad ir tokių kartais reikia. O ką manote apie tai jūs?

Mažoji MIS

Tos mergaitės... Kai žiūriu į dukrytę, prisimenu save mažą - visos gražesnės mamos suknelės, bateliai, papuošalai buvo išsimatuotos ir įvertintos pasigėrėjimo kupinu mažosios panelytės žvilgsniu. Tokios jau mes, moterys, esam. Ir nesvarbu kiek mums - dveji ar dvylika, dvidešimt, ar penkiasdešimt - puoštis, gražiai atrodyti ir sulaukti susižavėjusių vyrų komplimentų mums reikia kaip gaivaus oro gūsio. Ir nesvarbu, kad tie vyrai kol kas tik tėtis ir brolis.

Gimtadienio tortas

Dar vienas konkursinis darbelis gimė netikėtai. Prieš pat savo gimtadienį sūnus perskaitė A. Lindgren knygą "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" (čia knyga iš pirmokams rekomenduojamų knygų sąrašo :O). Ir jam taip patiko kai kurios frazės iš šitos knygos, kad jis jas dar ir dar kartą grįždavo paskaityti. Kai ėmiausi skrebinti gimtadienio nuotraukas, abejonės kokią frazę panaudoti neliko.