2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

Kalėdų karštligė










Na gal ir ne visai karštligė, bet nors keletą atvirukų padaryti užsimaniau. O ir išsiųsti juos yra kam ;)




Taigi šiandien rodausi su pirmuoju, bet tikrai nepaskutiniu. Man pačiai jis atrodo visai vykęs, toks vintažinis :)

2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

Senos mašinėlės/«Старые машинки» для задания «Мужские истории».




Rugsėjo pradžioj p/c "Panorama" visą savaitę vyko senovinių „Cadillac“ automobilių ir BMW motociklų paroda. Buvo eksponuojama žymaus lietuvių lenktynininko Stasio Brundzos kolekcijos dalis. Reikėjo matyti sūnaus veidą, kai jis apžiūrinėjo šituos antikvarinius grožius :) Kaip užkerėtas kartojo "ir aš tokio noriu", "ir dar šito norėčiau", ir....
Skrebinant nuotraukas labai lengvai gimė ir pavadinimas - iš vaikišos dainos labai gerai atspindinčios sūnaus mintis. Pagrindui naudojau "Ryher" popierių, taip pat Tim Holz bradsus, tikrą sagtį su motociklu nuo diržo, laikročio ciferblatas atšviestas nuo tikro senovinio laikrodžio metalinio ciferblato ir patrintas su Cats eye tušu štampukams, rodyklės tikros, "išoperuotos" iš to paties laikrodžio. O pati mašinėlė, rėmelis po nuotrauka ir "dirželis" su užrašu With love iš parduotuvės http://www.skrebink.lt/

Beje, LO darytas konkursui http://blog.artugolok.ru/2010/10/37.html





2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Sniego karalienė/"Снежная королева"






Поскольку только любоваться великолепными работами дизайнеров и участниц "Арт-уголка" стало уже неинтересно, решила поучаствовать в очередном задании http://blog.artugolok.ru/2010/10/36.html и сама. Да и скетч мне невероятно понравился - сразу придумала, что страничка будет про одну из самых больших детских радостей - снежную зиму.

Разрешите вам представить работу под названием "Снежная королева".

Ilgai rezgiau mintį sudalyvauti didesniuose tarptautiniuose konkursuose ir pagaliau ryžausi. Taigi išplaukiu į plačiuosius vandenis, palinkėkit man sėkmės ;)
Skrebuką dariau pagal schemą ir taip pat pasinaudojau senesne "The color room" palete.







2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

Apie berniukišką draugystę






Įsimintiniausia draugystė kiekvieno iš mūsų gyvenime, tikriausiai būna ta pirmoji mokyklinė draugystė. Tikiuosi, kad ir mano sūnui po daugelio metų jo pirmoji tikra draugystė sukels daug sentimentų, mielų ir linksmų prisiminimų.


Nuotraukos darytos šią rugsėjo pirmąją. Tądien taip gera buvo stebėti, kaip šiedu berniukai džiaugiasi vėl atgavę vienas kito draugiją, po trijų nesimatymo mėnesių. Džiaugsmas ir dalinimasis įspūdžiais buvo tiesiog neišsenkantis.


Naudotas popierius yra vokiečių gamybos, berods firma vadinasi "Ursus", stengiausi naudoti berniukiškas, labiau rudenines spalvas, nes darbelis skirtas konkursui "Švęskime rudenį", organizuotam scrapping.lt. Pagrindinė, mintis, kilusi pasirinkus nuotraukas šiam skrebukui, buvo vieną iš nuotraukų panaudoti vyrukų vardų inicialams ir tuo pačiu, kad tai būtų pavadinimo raidės. Darydama LO, kartais pykstu ant lietuvių kalbos, kad tokius ilgus žodžius turi (tiem, kas skrebina tas pyktis ir jo priežastys tikriausiai pažįstamos :)). Bet šiuo atveju ta pati lietuvių kalba, o tiksliau jos turtingumas, buvo tikras išsigelbėjimas. Reikėjo gerokai pasukti galvą, kad sugalvoti pavadinimą apie geriausius draugus taip, kad minėtųjų draugų inicialai būtų ir pirmosios pavadinimo raidės. Vardų raides, tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tupdžiau ant lipnių pagalvėlių, vardan 3D efekto. B raidė apjuosta draugo Nikitos varlyte, kaip ir ant N raidės kabo draugo Beno kaklaraištis (lygiai toks pats, kokį jis pasirišęs nuotraukoje). Tokiu būdu įgyvendinau mintį, kad draugai dalinasi viskuo ir vienas kitam nieko negaila. Dvi baltos žvaigždžių formos sąvaržėlės (trečioji standartinės formos ant tagiuko, kad palaikyti trikampio taisyklę) simbolizuoja draugų svarbumą - jie svarbiausi tiek vienas kitam, tiek jaučiasi išskirtiniai klasės kolektyve, žodžiu žvaigždės ;)



Iš anksto dėkoju už man be galo svarbius jūsų pastebėjimus ir komentarus :)

2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

Žaidimas "Slaptoji skrebukė"







Šis LO darytas "Slaptosios skrebukės" žaidimui. Rugpjūčio mėnesį dalyvavau skrebukių suvažiavime Alytuje, kuriame buvo susirinkusi nuostabi bendraminčių kompanija. Susitikimo metu gavome užduotį - padaryti skrebuką viena apie kitą. Per susitikimą beveik su visom matėmės pirmą kartą ir savo būsimo darbelio herojės taip pat nepažinojau. Sudėtinga skrebinti nepažįstamo žmogaus nuotrauką, bet po ilgų apmąstymų, atėjo keletas idėjų į galvą ir štai kas gavosi.

Pavadinimas atspindi dabartinę herojės būseną - į jos šeimą beldžiasi trečias narys. Kol buvo dviese, jiedu su vyru daug keliavo (ši nuotrauka taip pat iš kelionės po Islandiją). Skrebuką bandžiau padaryti skandinavišku stiliumi ir panaudojau simbolius, kurie reiškia pasiruošimą sėslesniam gyvenimo etapui: paukščiukas susisukęs lizdelį, drugeliai - tai lūkesčiai ir svajonės, raktas simbolizuoja perėjimą į kitą gyvenimo tarpsnį, tuo pačiu pririštas prie susukto popieriaus jis yra užuomina į tai, kad reikia žvigtelti, kas ten yra. O popieriuje parašiau trumpą laiškutį adresatei. Plunksna, gulinti ant laiškelio, tai senovinio rašiklio-plunksnos simbolis.

LO jau pasiekė savo šeimininkę ir labai tikiuosi, kad jai patiko.



P.S. vidurinioji nuotrauka geriausiai atspindi tikrąsias spalvas.

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Grožis reikalauja aukų










Prisižiūrėjusi Irmos grožių pristatau ir aš savo skrebuką darytą kaip tik jos paskelbtam konkursui. Tai fotoreportažas apie tai, kaip mama sumastė leisti skriausti savo dukrytę vardan grožio. Kad mano mergytė pasipuoštų auskariukais, tokia mintis kirbėjo jau senokai, tik galvojau tą procedūrą atlikti maždaug trimetei. Apsisprendimą lėmė draugė, kuri pasakė, kad arba dabar pradursiu, arba jau tik paauglystėj, nes nuo maždaug 2,5 vaikai nesiduoda taip lengvai visokiom intervencijom. Taigi birželio 1 dieną (beje, vaikų gynimo diena) mūsų trijulė nužingsniavo pas kosmetologę. Ašarėlių, žinoma buvo, bet skiepijama mažoji verkė kur kas labiau. Taip kad, galima sakyti, visi atsipirkom "lengvu išgąsčiu".
LO darytas pagal šią The color room spalvinę paletę http://thecolorroom.ning.com/forum/topics/palette-release-22-his-room
Iš skrepui skirtų priemonių naudojau raštuotą popierių (gamintojo nežinau) ir Coredinations asfalto spalvos popierių. Raidės Basic gray ir mano rankelėm rašytos :) "Film" krašteliai kirsti skylamušiu. Visa kita - tai, ką prikaupiau savo "atliekų" dėžutėje: Tiimari pirktos gėlytės, didžioji gėlė vaikiškas lipdukas nuo ūgio matuoklės, kampumai didžiajai nuotraukai senoviniai, iš mamos albumo "pasiskolinti". Už nuotraukos paslėptas tagiukas su aprašymu, o ta negražia virvute, užrišta ant jo pabandžiau perteikti, kaip skyrėsi ausų pradūrimas mamai, kai į ausis dviems savaitėms buvo įveriamos nieko bendro su estetika neturinčios virvutės, nuo mielų auskariukų, kurie buvo įverti dukrytei.




2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Gintarinio saulėlydžio pakerėta




Apie visus mūsų šeimos narius skrebukus jau esu padariusi, tik štai apsižiūrėjau, kad "sebia liubimuju" tai ir nuskriaudžiau :)) Taigi suskubau šią klaidą ištaisyti.

Dievinu saulėlydžius prie Baltijos jūros. Kai saulė tykiai tykiai paskęsta beribiuose vandens pataluose. Tokiais momentais pasijuntu tokia maža palyginus su jūros didybe. Tai primena vaikystę, kai maža eidavau su tėveliais ir seserimi saulės palydėti, kai rytais anksti eidavom į paplūdimį (tada visai nebuvome patenkintos anksti prikeltos ir vedamos prie jūros) užsiimti šiltesnės vietelės kopose, kaip bėgiodavom pakrante ir rinkdavom jūros nugludintus akmenėlius ir gintarus.

Daina panaudota mano skrebuke taip ir vadinasi - "Gintarai". Nesu Žilvino Žvagulio gerbėja, bet šita daina man be galo patinka, man ji visada panėšėjo į lopšinę. Lopšinę saulei, glaudžiančiai savo pavargusią galvą į Baltijos bangas. LO skirtas konkursui, kuriame reikėjo panaudoti dainą. Nebuvo labai lengva pastaroji tema, bet atrodo susitvarkiau :) O dabar kviečiu pasiklausyti šios nuostabios dainos (gal dar yra negirdėjusių jos ;))

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Mano mylimos mėlynos akytės







Dukrytės akių spalva, skirtingai nuo kitų trijų šeimos narių, mėlyna. Man labai gražu mėlynos akys - tokia klasikinė akių grožio samprata. Bet labiausiai ta spalva džiaugiasi mūsų močiutė, nuo pat pradžių džiūgauja, kad anūkėlė panaši į ją :) Ir žvilgsnis mažosios kartais atrodo toks nevaikiškas - skvarbus ir protingas - ši nuotrauka viena iš tų, kuriose jis būtent toks ir įamžintas. Neveltui dukružėlės vardas reiškia išmintį :)
LO sukurtas specialiai Irmos Peredne paskelbtam konkursui "Random Inspiration Challenge #9: Monochromatic". Kad darbelis nebūtų labai nuobodus savo žaluma, naudojau kaip akcentą ir šiek tiek mėlynos (netgi labiau tamsaus turkio), kad pabrėžčiau akių, auskariukų ir suknelės mėlynumą ir kartu bandžiau sudaryti tokį intriguojantį spalvos ir žodžių žaismą - matote žalią, o skaitote mėlyną. Skrebukas, kaip pasakytų ader: "šiek tiek šebiškas". Kažkaip man labai patinka shabby shic ir vintage stiliai, tai bandau juos įgyvendinti savo skrebukuose, tuose kur nuotraukos charakteris "prisileidžia" jį. Šio darbelio kairė pusė mano rankų neliesta, ji tokia graži jau buvo, tuo tarpu centrinė dalis ir dešinė pusė - tai jau mano kūrinys :))

2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis

Atvėręs knygų pasaulį



Superinio savaitgalio rezultatas. Šį savaitgalį apturėjau be galo smagų ir turiningą. Su didele ir draugiška bendrahobių (:)) naujadaras) skrebukių komandą prikūrėm tieeeeeeeek darbelių... O jau grožis visų - neišpasakytas. Į kai kuriuos pažiūrėjus atrodė, kad darytos patyrusių skrebintojų, o tik paskui sužinodavau, kad tai merginų pirmas skrebukas gyvenime :O Matyt atmosfera, kuri ten tvyravo, ir įkvėpė kurti tokius grožius.

Kaip pavyko man įgyvendinti kasdieninių akimirkų skrebinimo “journalling” stiliumi užduotį, spręsti jums. Šiek tiek apie darbelį. Mano pirmokėlis, kuris tik neseniai išmoko skaityti dabar "virškina" tooookias knygas ir tooookiais tempais, kad net mano motiniška širdis džiaugiasi ir sąla iš laimės. Tiesa, pirmieji žingsniai į knygų pasaulį jam buvo bauginantys, knygų storis (300-500 psl.) ir rašto smulkumas iš pradžių pasirodė neįkandami, bet... apetitas ateina bevalgant :) Atrodo, kad jam patinka tas naujai atrastasis malonumas - skaityti. Nikita, sveikas atvykęs į smagių istorijų karalystę ;)

2010 m. liepos 25 d., sekmadienis

Kūdikių meetas







Nu dar tokio saldaus darbo neteko daryti, šis pirmas ir, tikriausiai paskutinis. Man kažkaip per saldžiai gavosi. Ir ta riužava irgi ne mano spalva. Na bet įvairovės dėlei manau, kad ir tokių kartais reikia. O ką manote apie tai jūs?



2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

Mažoji MIS







Tos mergaitės... Kai žiūriu į dukrytę, prisimenu save mažą - visos gražesnės mamos suknelės, bateliai, papuošalai buvo išsimatuotos ir įvertintos pasigėrėjimo kupinu mažosios panelytės žvilgsniu. Tokios jau mes, moterys, esam. Ir nesvarbu kiek mums - dveji ar dvylika, dvidešimt, ar penkiasdešimt - puoštis, gražiai atrodyti ir sulaukti susižavėjusių vyrų komplimentų mums reikia kaip gaivaus oro gūsio. Ir nesvarbu, kad tie vyrai kol kas tik tėtis ir brolis.

2010 m. liepos 12 d., pirmadienis

Gimtadienio tortas







Dar vienas konkursinis darbelis gimė netikėtai. Prieš pat savo gimtadienį sūnus perskaitė A. Lindgren knygą "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo" (čia knyga iš pirmokams rekomenduojamų knygų sąrašo :O). Ir jam taip patiko kai kurios frazės iš šitos knygos, kad jis jas dar ir dar kartą grįždavo paskaityti. Kai ėmiausi skrebinti gimtadienio nuotraukas, abejonės kokią frazę panaudoti neliko.



2010 m. birželio 18 d., penktadienis

Rudens stebuklas



Šis darbelis darytas rudenį gimusiai mano jaunėlei - išsvajotajai dukrytei. Tikriausiai kiekviena moteris paslapčia pasvajoja apie dukrytę ir kai šis troškimas išsipildė, negalėjau sulaikyti džiaugsmo ašarų. O laikas, kuriuo mažylė išvydo šį pasaulį, vienas mano mėgstamiausių - bobų vasara. Iš čia ir detalės, kurios dominuoja skrebuke: pačios nertas voratinklis su voriuku, krentantys lapai, rudeninės gėlės, subrandinusios saulėgrąžas (jas siuvinėjau biseriu). Auksinę širdelę ir raideles dariau iš kartoninių chipboardų, dažiau akriliniais dažais kempinėle, taip sudarydama apsilaupiusių dažų įspūdį.




2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Vainikėlį pyniau




Gegužės pradžioje darytos dukrytės nuotraukos, kažkodėl prašėsi įgyvendinamos su tautosakos pagalba, taigi taip ir pasielgiau: journaling'as - ištrauka iš lietuvių liaudies dainos. Darbas konkursinis, reikalavimas - panaudoti skylamušius. Negaliu pasigirti jų įvairove savo kolekcijoje, tai teko suktis su tuo, ką turiu. Naudojau drugelių skylamušį krašteliui ir drugeliui tupinčiam ant panelytės vainikėlio, o pienių žiedai ir pūkai kirpti su gėlytės skylamušiu. Visos gėlės ir pūkai kilsteltos nuo pagrido lipnių "pagalvėlių" pagalba. Pagrindui naudojau popierių iš Garden Party rinkinio.











2010 m. birželio 14 d., pirmadienis

Žvejo svajonė


Mano vyras - aistringas žvejys. Kaip ir kiekvieno žvejo svajonė - pagauti kuo įspūdingesnį laimikį, o po to juo ir pasipuikuoti :) Šiame LO auksinė žuvelė įkūnija tą svajonių laimikį. Tai konkursinis darbas, kuriame buvo prašoma panaudoti "vellum". Naudojau raštuotą vellum: debesėlis vandens pavidalu, iš kurio išnyra žuvelė ir apačioje "ežeras". Meldai daryti iš floristinės juostelės, rudosios dalys - iškirptos iš filco. Daugiausiai darbo pareikalavo auksinė žuvelė. Ji iškirpta iš keturių sluoksnių ir klijuota su iškiliais kvadračiukais, kad būtų 3D efektas. Šį "šedevrą" su vaikais padovanojome brangiausiajam tėčio dienos proga :)

Dienoraštis




Jau gerą pusmetį sūnus neduoda ramybės aiškindamas, kaip labai jam reikia dienoraščio, kaip jis jame įamžins svarbius įvykius, dalinsis su juo savo įspūdžiais ir mintim... Artėjant mokslo metų pabaigai, nusprendžiau nudžiuginti savo pirmokėlį, oi, atsiprašau - jau antrokėlį, ir įteikiau jam išsvajotąjį dienoraštį.


Atvirukas mokytojai

Gegužės mėnesį sūnaus pirmoji mokytoja šventė savo penkiasdešimtmetį. Šį atviruką padariau specialiai jai. Nuotraukos kokybė prastoka, nes labai skubėjau -reikėjo nešti įteikti :)

Mano pirmasis skrebukas "SMAGUMĖLIS"


Mano sūnus, kaip tikriausiai ir visi jo amžiaus vaikai, svaigsta dėl kompiuterinių žaidimų. 1 val. per dieną jam leidžiama žaisti vaikiškus žaidimus. Kai žaidžia, emocijos, žinoma, liejasi per kraštus. Technika: naudojau skrebo popierių a-la džinsinio audinio, po nuotraukom iš gofruoto kartono iškiptas tiksliai pagal natūrą pelės kilimėlis, ant klaviatūros raides dariau sukarpiusi raudoną popierių, gavosi raudoni klavišai, ant jų klijavau sidabro spalvos (lyg metalinės) lipdukus-raideles. Džinsinį popierių "sulopiau" metalizuotais siūlais. Raidės GO metalinės, buvęs pakabukas nuo mano rankinės. Į „džinsinę kišenę“ įkišau tagiuką metaliniu kanteliu-rėmeliu su aprašymu. Beje, lopai - tai sukarpyti sūnaus marškinėliai, kuriais vilki nuotraukose.