2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Sniego karalienė/"Снежная королева"






Поскольку только любоваться великолепными работами дизайнеров и участниц "Арт-уголка" стало уже неинтересно, решила поучаствовать в очередном задании http://blog.artugolok.ru/2010/10/36.html и сама. Да и скетч мне невероятно понравился - сразу придумала, что страничка будет про одну из самых больших детских радостей - снежную зиму.

Разрешите вам представить работу под названием "Снежная королева".

Ilgai rezgiau mintį sudalyvauti didesniuose tarptautiniuose konkursuose ir pagaliau ryžausi. Taigi išplaukiu į plačiuosius vandenis, palinkėkit man sėkmės ;)
Skrebuką dariau pagal schemą ir taip pat pasinaudojau senesne "The color room" palete.







2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

Apie berniukišką draugystę






Įsimintiniausia draugystė kiekvieno iš mūsų gyvenime, tikriausiai būna ta pirmoji mokyklinė draugystė. Tikiuosi, kad ir mano sūnui po daugelio metų jo pirmoji tikra draugystė sukels daug sentimentų, mielų ir linksmų prisiminimų.


Nuotraukos darytos šią rugsėjo pirmąją. Tądien taip gera buvo stebėti, kaip šiedu berniukai džiaugiasi vėl atgavę vienas kito draugiją, po trijų nesimatymo mėnesių. Džiaugsmas ir dalinimasis įspūdžiais buvo tiesiog neišsenkantis.


Naudotas popierius yra vokiečių gamybos, berods firma vadinasi "Ursus", stengiausi naudoti berniukiškas, labiau rudenines spalvas, nes darbelis skirtas konkursui "Švęskime rudenį", organizuotam scrapping.lt. Pagrindinė, mintis, kilusi pasirinkus nuotraukas šiam skrebukui, buvo vieną iš nuotraukų panaudoti vyrukų vardų inicialams ir tuo pačiu, kad tai būtų pavadinimo raidės. Darydama LO, kartais pykstu ant lietuvių kalbos, kad tokius ilgus žodžius turi (tiem, kas skrebina tas pyktis ir jo priežastys tikriausiai pažįstamos :)). Bet šiuo atveju ta pati lietuvių kalba, o tiksliau jos turtingumas, buvo tikras išsigelbėjimas. Reikėjo gerokai pasukti galvą, kad sugalvoti pavadinimą apie geriausius draugus taip, kad minėtųjų draugų inicialai būtų ir pirmosios pavadinimo raidės. Vardų raides, tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tupdžiau ant lipnių pagalvėlių, vardan 3D efekto. B raidė apjuosta draugo Nikitos varlyte, kaip ir ant N raidės kabo draugo Beno kaklaraištis (lygiai toks pats, kokį jis pasirišęs nuotraukoje). Tokiu būdu įgyvendinau mintį, kad draugai dalinasi viskuo ir vienas kitam nieko negaila. Dvi baltos žvaigždžių formos sąvaržėlės (trečioji standartinės formos ant tagiuko, kad palaikyti trikampio taisyklę) simbolizuoja draugų svarbumą - jie svarbiausi tiek vienas kitam, tiek jaučiasi išskirtiniai klasės kolektyve, žodžiu žvaigždės ;)



Iš anksto dėkoju už man be galo svarbius jūsų pastebėjimus ir komentarus :)

2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

Žaidimas "Slaptoji skrebukė"







Šis LO darytas "Slaptosios skrebukės" žaidimui. Rugpjūčio mėnesį dalyvavau skrebukių suvažiavime Alytuje, kuriame buvo susirinkusi nuostabi bendraminčių kompanija. Susitikimo metu gavome užduotį - padaryti skrebuką viena apie kitą. Per susitikimą beveik su visom matėmės pirmą kartą ir savo būsimo darbelio herojės taip pat nepažinojau. Sudėtinga skrebinti nepažįstamo žmogaus nuotrauką, bet po ilgų apmąstymų, atėjo keletas idėjų į galvą ir štai kas gavosi.

Pavadinimas atspindi dabartinę herojės būseną - į jos šeimą beldžiasi trečias narys. Kol buvo dviese, jiedu su vyru daug keliavo (ši nuotrauka taip pat iš kelionės po Islandiją). Skrebuką bandžiau padaryti skandinavišku stiliumi ir panaudojau simbolius, kurie reiškia pasiruošimą sėslesniam gyvenimo etapui: paukščiukas susisukęs lizdelį, drugeliai - tai lūkesčiai ir svajonės, raktas simbolizuoja perėjimą į kitą gyvenimo tarpsnį, tuo pačiu pririštas prie susukto popieriaus jis yra užuomina į tai, kad reikia žvigtelti, kas ten yra. O popieriuje parašiau trumpą laiškutį adresatei. Plunksna, gulinti ant laiškelio, tai senovinio rašiklio-plunksnos simbolis.

LO jau pasiekė savo šeimininkę ir labai tikiuosi, kad jai patiko.



P.S. vidurinioji nuotrauka geriausiai atspindi tikrąsias spalvas.

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Grožis reikalauja aukų










Prisižiūrėjusi Irmos grožių pristatau ir aš savo skrebuką darytą kaip tik jos paskelbtam konkursui. Tai fotoreportažas apie tai, kaip mama sumastė leisti skriausti savo dukrytę vardan grožio. Kad mano mergytė pasipuoštų auskariukais, tokia mintis kirbėjo jau senokai, tik galvojau tą procedūrą atlikti maždaug trimetei. Apsisprendimą lėmė draugė, kuri pasakė, kad arba dabar pradursiu, arba jau tik paauglystėj, nes nuo maždaug 2,5 vaikai nesiduoda taip lengvai visokiom intervencijom. Taigi birželio 1 dieną (beje, vaikų gynimo diena) mūsų trijulė nužingsniavo pas kosmetologę. Ašarėlių, žinoma buvo, bet skiepijama mažoji verkė kur kas labiau. Taip kad, galima sakyti, visi atsipirkom "lengvu išgąsčiu".
LO darytas pagal šią The color room spalvinę paletę http://thecolorroom.ning.com/forum/topics/palette-release-22-his-room
Iš skrepui skirtų priemonių naudojau raštuotą popierių (gamintojo nežinau) ir Coredinations asfalto spalvos popierių. Raidės Basic gray ir mano rankelėm rašytos :) "Film" krašteliai kirsti skylamušiu. Visa kita - tai, ką prikaupiau savo "atliekų" dėžutėje: Tiimari pirktos gėlytės, didžioji gėlė vaikiškas lipdukas nuo ūgio matuoklės, kampumai didžiajai nuotraukai senoviniai, iš mamos albumo "pasiskolinti". Už nuotraukos paslėptas tagiukas su aprašymu, o ta negražia virvute, užrišta ant jo pabandžiau perteikti, kaip skyrėsi ausų pradūrimas mamai, kai į ausis dviems savaitėms buvo įveriamos nieko bendro su estetika neturinčios virvutės, nuo mielų auskariukų, kurie buvo įverti dukrytei.




2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Gintarinio saulėlydžio pakerėta




Apie visus mūsų šeimos narius skrebukus jau esu padariusi, tik štai apsižiūrėjau, kad "sebia liubimuju" tai ir nuskriaudžiau :)) Taigi suskubau šią klaidą ištaisyti.

Dievinu saulėlydžius prie Baltijos jūros. Kai saulė tykiai tykiai paskęsta beribiuose vandens pataluose. Tokiais momentais pasijuntu tokia maža palyginus su jūros didybe. Tai primena vaikystę, kai maža eidavau su tėveliais ir seserimi saulės palydėti, kai rytais anksti eidavom į paplūdimį (tada visai nebuvome patenkintos anksti prikeltos ir vedamos prie jūros) užsiimti šiltesnės vietelės kopose, kaip bėgiodavom pakrante ir rinkdavom jūros nugludintus akmenėlius ir gintarus.

Daina panaudota mano skrebuke taip ir vadinasi - "Gintarai". Nesu Žilvino Žvagulio gerbėja, bet šita daina man be galo patinka, man ji visada panėšėjo į lopšinę. Lopšinę saulei, glaudžiančiai savo pavargusią galvą į Baltijos bangas. LO skirtas konkursui, kuriame reikėjo panaudoti dainą. Nebuvo labai lengva pastaroji tema, bet atrodo susitvarkiau :) O dabar kviečiu pasiklausyti šios nuostabios dainos (gal dar yra negirdėjusių jos ;))

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Mano mylimos mėlynos akytės







Dukrytės akių spalva, skirtingai nuo kitų trijų šeimos narių, mėlyna. Man labai gražu mėlynos akys - tokia klasikinė akių grožio samprata. Bet labiausiai ta spalva džiaugiasi mūsų močiutė, nuo pat pradžių džiūgauja, kad anūkėlė panaši į ją :) Ir žvilgsnis mažosios kartais atrodo toks nevaikiškas - skvarbus ir protingas - ši nuotrauka viena iš tų, kuriose jis būtent toks ir įamžintas. Neveltui dukružėlės vardas reiškia išmintį :)
LO sukurtas specialiai Irmos Peredne paskelbtam konkursui "Random Inspiration Challenge #9: Monochromatic". Kad darbelis nebūtų labai nuobodus savo žaluma, naudojau kaip akcentą ir šiek tiek mėlynos (netgi labiau tamsaus turkio), kad pabrėžčiau akių, auskariukų ir suknelės mėlynumą ir kartu bandžiau sudaryti tokį intriguojantį spalvos ir žodžių žaismą - matote žalią, o skaitote mėlyną. Skrebukas, kaip pasakytų ader: "šiek tiek šebiškas". Kažkaip man labai patinka shabby shic ir vintage stiliai, tai bandau juos įgyvendinti savo skrebukuose, tuose kur nuotraukos charakteris "prisileidžia" jį. Šio darbelio kairė pusė mano rankų neliesta, ji tokia graži jau buvo, tuo tarpu centrinė dalis ir dešinė pusė - tai jau mano kūrinys :))

2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis

Atvėręs knygų pasaulį



Superinio savaitgalio rezultatas. Šį savaitgalį apturėjau be galo smagų ir turiningą. Su didele ir draugiška bendrahobių (:)) naujadaras) skrebukių komandą prikūrėm tieeeeeeeek darbelių... O jau grožis visų - neišpasakytas. Į kai kuriuos pažiūrėjus atrodė, kad darytos patyrusių skrebintojų, o tik paskui sužinodavau, kad tai merginų pirmas skrebukas gyvenime :O Matyt atmosfera, kuri ten tvyravo, ir įkvėpė kurti tokius grožius.

Kaip pavyko man įgyvendinti kasdieninių akimirkų skrebinimo “journalling” stiliumi užduotį, spręsti jums. Šiek tiek apie darbelį. Mano pirmokėlis, kuris tik neseniai išmoko skaityti dabar "virškina" tooookias knygas ir tooookiais tempais, kad net mano motiniška širdis džiaugiasi ir sąla iš laimės. Tiesa, pirmieji žingsniai į knygų pasaulį jam buvo bauginantys, knygų storis (300-500 psl.) ir rašto smulkumas iš pradžių pasirodė neįkandami, bet... apetitas ateina bevalgant :) Atrodo, kad jam patinka tas naujai atrastasis malonumas - skaityti. Nikita, sveikas atvykęs į smagių istorijų karalystę ;)